tupinys

tupinỹs sm. (3^b) 1. kas vietoj tūpčioja, lėtai dirba: Kokie tatai besame tupiniaĩ – tup tup i vien vieto[je] Ms. 2. ms.: Tupi kampe tupinỹs – neišveš nei arklys (krosnis) LTR(Mrs).